APIE MUS
VEIKLOS PLANAI
VEIKLOS ATASKAITOS
VYKDOMI PROJEKTAI
NAUJIENOS
SKELBIMAI
RENGINIAI
NAUDINGOS NUORODOS

Gamtos objektai

PILIAKALNIAI

Kernavės piliakalniai.
Lietuvos pradžią menanti žemė. 194,4 ha Kernavės kultūriniame rezervate - 18 archeologijos ir istorijos paminklų, tarp jų 5 piliakalniai ( Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas, Pilies kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis). Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose - sidabrinėmis, Vilniuje - auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Gražiausios vaidilutės  Pajautos vardu pavadintas slėnis. Nepaprastas reginys atsiveria nuo piliakalnių į padūmavusius slėnius. Tarp miškų žvilga rangyta Neries juosta. Pajautos slėnyje archeologai 1986 m. aptiko XIII a. feodalinio miesto liekanų. Garbingą praeitį mena senovinis Kernavės herbas, kuriame pavaizduotas riteris prie griūvančio miesto vartų, o apačioje užrašas - „Verčiau gyvybę prarasiu, negu laisvę“. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO saugomų vietovių pasaulio paveldo sąrašą.





Janionių piliakalnis.
Yra kaimo pietvakarinėje dalyje, ~ 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuoliu - požemio dievu. Piliakalnis apipintas legendų. Sovietmečiu ant jo Lietuvos žygeiviai švęsdavo Vėlines. Dabar piliakalnį tvarko čiobiškiečiai.



Mančiušėnų piliakalnis. Yra kaimo pietinėje dalyje, ~ 0,5 km į šiaurę nuo Širvintos dešiniojo kranto (~0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio – Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas). Iš pietų ir vakarų jį juosia Širvintos slėniai, rytuose yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, 16 m aukščio, apardyti kasant žvyrą ir ariant. Viršūnės aikštelė ovali, ~ 38 m ilgio rytų – vakarų kryptimi, ~ 15 m pločio.




Laužiškio piliakalnis. Yra į šiaurę nuo kaimo, ~ 0,2 km į šiaurę nuo Šešuolėlių – Pajuodžių kelio tilto per Širvintą, Širvintos kairiajame krante. Iš šiaurės jį juosia Širvinta. Piliakalnio šlaitai statūs, šiaurinis 13 m aukščio, kiti žemesni. Viršūnės aikštelė beveik stačiakampė, 32 m ilgio vakarų – rytų kryptimi, 30 m pločio. Visa piliakalnio išvaizda rodo, kad jame II tūkstantmečio pirmoje pusėje turėjo stovėti stipri pilis.




Totoriškio piliakalnis. Sunykusio piliakalnio rytinė dalis su pylimu. Yra ~ 0,8 km į pietryčius nuo kaimo, ~ 0,6 km į pietus nuo Žirnajų ežero, Gelvės dešiniajame krante, ties jos kilpa. Pylimas rytuose siekia aukštumą, iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia Gelvė ir jos slėniai (į vakarus nuo pylimo buvęs piliakalnis nuslinko į upelį ir buvo nuplautas). Pylimas 12 m ilgio, 6,5 m aukščio. Į rytus nuo jo rasta senovinės gyvenvietės liekanų.


Atgal

Projektą remia Lietuvos Respublika


Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga