APIE MUS
VEIKLOS PLANAI
VEIKLOS ATASKAITOS
VYKDOMI PROJEKTAI
NAUJIENOS
SKELBIMAI
RENGINIAI
NAUDINGOS NUORODOS

1. Širvintos – Alionys I – Alionys II – Pajuodžiai – Laužiškiai – Šešuolėliai II – Šešuolėliai I – Zibalai – Širvintos.

Širvintos – Alionys I – Alionys II – Pajuodžiai – Laužiškiai – Šešuolėliai II – Šešuolėliai I – Zibalai – Širvintos.


1475 m. trys Astikų giminės seserys Širvintose pastatė pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią. 1674 m. Mikalojus Žabas pastatė naują Šv. Mykolo Arkangelo Bažnyčią. Jai sunykus parapijiečiai, vadovaujami klebono Lupeikos, sumūrijo dabartinę bažnyčią (1855-1860). Iš tų laikų bažnyčioje yra išlikęs respublikinės reikšmės dailės paminklas – J.Zinkevičiaus paveikslas Šv. Filomena. Bažnyčia įtraukta į Lietuvos respublikos kultūros vertybių registrą.


Aikštėje, prie bažnyčios, 1927 08 15 Lietuvos kariams buvo atidengtas granitinis paminklas, vienas pirmųjų Lietuvoje. Jo autorius – Giedraičių – Širvintų mūšio dalyvis skulptorius Robertas Antinis. 1954m paminklas buvo nugriautas kaip „nacionalistinis“, sudaužytas ir keliose vietose užkastas. 1989 m. atkastas postamentas su įrašo likučiais ir skulptūros dalis. Širvintų krašto žmonės skulptūrai atstatyti suriko 35 tūks. rublių. 1991 m. paminklas buvo atstatytas. Jo autorius – Robertas Antinis (sūnus).

Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis
1928 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtąsias metines, Širvintų turgaus aikštės ritynėje dalyje buvo pastatytas stogastulpis. 1951 m., valdžios sugriautas. Širvintiškių rūpesčiu jis buvo pastatytas kapinėse. 1989 m. stogastulpį restauravo laidies meistrai Donatas Gedimindkas ir Valentas Kuliešius. 1991 m. stogastulpis pastatytas senoje vietoje.

Lietuvos karių ir partizanų kapai
Yra miestelio kapinių šiaurinėje dalyje, prie pat akmenų mūro tvoros. Čia palaidotieji žuvo 1920 m. kovose su lenkais (22 eiliniai ir 1 puskarininkis). Greta yra 5 Lietuvos partizanų, žuvusių 1922 m., kapai. Bendras kapas apjuostas metalinių grandinių tvorele.

- žymūs bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įstatyti pagrindinio ir galinio fasado bokštuose.

Laužiškio piliakalnis. Yra į š. nuo kaimo, ~0,2 km į š. r. nuo Šešuošlėlių—Pajuodžių kelio tilto per Širvintą, Širvintos kair. krante. Iš š. jį juosia Širvinta, iš v. ir p. yra dauba, r. pusėje piliakalnis siekia aukštumą. Nuo jos atskirtas 15 m pločio, 3,5 m gylio grioviu ir pylimu. Pylimas nuo aikštelės yra 3 m; jo aukštis nuo griovio dugno 7,5 m. Piliakalnio šlaitai statūs, šiaurinis 13 m aukščio, kiti žemesni. Viršūnės aikštelė beveik stačiakampė, 32 m ilgio v.—r. kryptimi, 30 m pločio. Į r. nuo piliakalnio rasta kult. sluoksnio liekanų.

- neogotikinė, pastatyta 1910 m. stovi prie kelio į Širvintas, aukštumoje, atviroje vietoje. Bažnyčios vidus, kaip ir išorė, subtiliai dekoruotas. Išsiskiria puošnūs skliautai. Lėšas bažnyčios statybai skyrė Šešuolėlių dvarininkas V. Jasinskis. Jis bažnyčioje įrengė savo giminės mauzoliejų.

sodyba yra Šešuolėlių I kaimo šiaurinėje dalyje. Manoma, kad dvaro sodybą įkūrė Jasinskai apie 1855 m. XIX a. antroje pusėje dvaras priklausė Končiams. XX a. trečiame dešimtmetyje sodybą įsigijo J. Variakojis. Šiuo metu dvaras yra Raimondo Petrausko nuosavybė. Restauruotas. Ansamblio centre – rūmai. Jų išorė yra angliško kotedžo stiliaus. Rūmai sumūryti iš raudonų plytų, pamatai – iš skaldytų akmenų. Rūmų vidus pasižymi stiliaus įvairove. Aplink rūmus – peizažinis parkas. Parko viduryje – rūmų kalva. Šiaurės pietuose ir rytuose iškasti trys tvenkiniai. Parko augalija įvairi. Čia auga reti europiniai maumedžiai, pekanai, kanadinės cūgos. Parkas įkurtas XIX a. viduryje. Iš anksto susitarus, nuomojami apartamentai renginiams ir pobūviams, priimami turistai. Daugiau informacijos  

Paminklai yra kryžius, molbertinės tapybos paveikslas ir stogastulpis.



Atgal

Projektą remia Lietuvos Respublika


Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga