APIE MUS
VEIKLOS PLANAI
VEIKLOS ATASKAITOS
VYKDOMI PROJEKTAI
NAUJIENOS
SKELBIMAI
RENGINIAI
NAUDINGOS NUORODOS

2. Širvintos – Puorai – Bartkuškis – Musninkai – Narvydiškis – Lapšiai – Liukonys – Gelvonai – Totoriškai – Bagaslaviškis – Viesos – Širvintos.

2. Širvintos – Puorai – Bartkuškis – Musninkai – Narvydiškis – Lapšiai – Liukonys – Gelvonai – Totoriškai – Bagaslaviškis – Viesos – Širvintos.


Bartkuškio dvaro sodyba - 2 km nuo Vilniaus - Panevėžio automagistralės yra Bartkuškio kaimas, pirmą kartą paminėtas 1533 m. Šiaurinėje kaimo dalyje – klasicistinio stiliaus dvaro rūmai. Juos (apie 1845 - 1855 metus) pastatė grafai Pliateriai. Rūmai stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto, dviejų aukštų, pailgi, stačiakampiai. Rūmus juosia parkas. Pagrindinės alėjos gale - masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu. Yra oficina, spirito varykla, arklidės, kumetynas. Šiuo metu dvaras yra privati Giedros Petraitis nuosavybė.

Musninkų bažnyčia - išlikusi iš romantizmo laikotarpio. Vyrauja neogotikos bruožai. Stovi stačiakampio šventoriaus viduryje tarp aukštų medžių. Šventorių juosia mūro tvora su 14 stacijų koplytėlių. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1855 m., o vidus baigtas 1873 m. Bažnyčios šventoriuje palaidotas 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis.
Varpinė pastatyta 1868m. iš nugriautos medinės bažnyčios medžiagų. Po varpine buvo įrengtas dvarininko M. Podbereskio šeimos kapas. 1997 m. naujai restauruota.
Barboros koplytėlė - baroko stiliaus statinys. Stovi Musninkų miestelio pietrytiniame pakraštyje. Manoma, kad XVI a. šioje vietoje stovėjusi Barboros Radvilaitės užsakymu ar jos garbei statyta koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė. 1984-1985 m. koplytėlė suremuontuota pagal architekto v. Zono parengtą projektą. 1986 m. pastatytos skulptūros kopijos, padarytos pagal skulptoriaus G. Karaliaus projektą.

Narvydiškio dvaras – dvarvietė, XV-XVI a. priklausiusi garsiai to meto didikų Kęsgailų giminei. Vėliau dvarą valdė Radvilos. XIX a. pirmoje pusėje tai – Andžejevskių, antroje – Jasinskių valda. XIX a. statyti mūriniai dvaro rūmai dviaukščiai, su mansarda, eklektiškų formų. Rūmus supa gerokai apleistas parkas, jame – didelis tvenkinys su sala. Narvydiškio dvarą įsigiję šeimininkai atlieka tyrimus, iš po tarybinių laikų tinko atidengia gražias raudonų plytų sienas. Ruošiasi tvarkyti itin įspūdingą aplinką.

Lapšių davras – dvaro savininkė O.Buklienė per pastaruosius ketverius metus baigia atgaivinti dvaro rūmus. Restauravimo darbai vyksta griežtai pagal ikonografiją, rastus pastato fragmentus, naudojant senas technologijas bei medžiagas. Šio objekto restauravimas ir tvarkymas - tai puikus pavyzdys, kaip reikia tvarkyti dvarus. Turistai nėra priimami.

Liukonių kryžius - 1925 m. padarė liaudies meistras Juškevičius. Stovi Liukonių kaimo rytinėje pusėje, piliakalnio piršūnėje. Matomas iš toli. Prie kryžiaus pritvirtinta Nukryžiuotojo skulptūra.
Suakmenėję žmonės - du akmenys yra ant piliakalnio šalia Liukonių kryžiaus. Pasakojama, kad tai akmenimis pavirtę žmonės (Jonas ir Povilas).

Gelvonų miestelis – miestelio vardas minimas kryžiuočių kronikoje nuo 1385 metų. Vietovės vardą vieni kildina nuo tarmiško žodžio „gelvonis“, reiškiantį „bitės geluonis“, kiti - nuo netoliese tyvuliuojančio Gelvos (Gelvės) ežerėlio, prie kurio galėjo būti pirminė dabartinio miestelio užuomazga. Miestelio istorija susijusi su Lietuvos ir Lenkijos didikų gimine - grafais Pliateriais. Gelvonų centre - bebokštė neoklasicistinė bažnyčia, turinti ir neobaroko formų. Sienose akmens mūras derintas su raudonų plytų detalėmis. Bažnyčios šventoriuje - XIX a. koplyčia, kurioje įmūrytas maždaug 90x36 cm dydžio akmuo su ženklu, primenančiu žmogaus pėdą. Pasakojama, jog senovėje, kai aplinkui buvę tankūs miškai, naktį pro šalį ėjusiai moteriškei ant akmens pasirodžiusi Dievo Motina. Kai regėjimas pranyko, moteriškė pastebėjusi akmenyje įspaustą pėdą. Tada miškas aplinkui buvo iškirstas, o prie akmens pastatyta koplytėlė. Šventoriuje yra grafų Pliaterių kripta.
1848 - 1849 m. Gelvonuose gyveno būsimasis vyskupas ir poetas , „Anykščių šilelio “autorius Antanas Baranauskas, tėvų atsiųstas pas pažįstamą kleboną, kad padirbėtų liokajumi.
1998 m. miestelio aikštėje pastatytas paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti ( autorius Jonas Jagėla ).

Mančiušėnų piliakalnis. Yra kaimo pietinėje dalyje, ~ 0,5 km į šiaurę nuo Širvintos dešiniojo kranto (~0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio – Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas). Iš pietų ir vakarų jį juosia Širvintos slėniai, rytuose yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, 16 m aukščio, apardyti kasant žvyrą ir ariant. Viršūnės aikštelė ovali, ~ 38 m ilgio rytų – vakarų kryptimi, ~ 15 m pločio.

Totoriškio piliakalnis – sunykusio piliakalnio rytinė dalis su pylimu. Yra ~ 0,8 km į pietryčius nuo kaimo, ~ 0,6 km į pietus nuo Žirnajų ežero, Gelvės dešiniajame krante, ties jos kilpa. Pylimas rytuose siekia aukštumą, iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia Gelvė ir jos slėnys (į vakarus nuo pylimo buvęs piliakalnis nuslinko į upelį ir buvo nuplautas). Pylimas 12 m ilgio, 6,5 m aukščio. Į rytus nuo jo rasta senovinės gyvenvietės liekanų.

Bagaslaviškio miestelio bažnyčios šventoriuje - koplytstulpis poetui, kunigui Silvestrui Gimžauskui. Jis 1892 m. pradėjo kunigauti Bagaslaviškyje


Atgal

Projektą remia Lietuvos Respublika


Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga