APIE MUS
VEIKLOS PLANAI
VEIKLOS ATASKAITOS
VYKDOMI PROJEKTAI
NAUJIENOS
SKELBIMAI
RENGINIAI
NAUDINGOS NUORODOS

3. Širvintos – Musninkai – Čiobiškis – Musninkai – Kernavė – Musninkai – Širvintos.

3. Širvintos – Musninkai – Čiobiškis – Musninkai – Kernavė – Musninkai – Širvintos.


Musninkų bažnyčia - išlikusi iš romantizmo laikotarpio. Vyrauja neogotikos bruožai. Stovi stačiakampio šventoriaus viduryje tarp aukštų medžių. Šventorių juosia mūro tvora su 14 stacijų koplytėlių. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1855 m., o vidus baigtas 1873 m. Bažnyčios šventoriuje palaidotas 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis.

Varpinė pastatyta 1868m. iš nugriautos medinės bažnyčios medžiagų. Po varpine buvo įrengtas dvarininko M. Podbereskio šeimos kapas. 1997 m. naujai restauruota.

Barboros koplytėlė - baroko stiliaus statinys. Stovi Musninkų miestelio pietrytiniame pakraštyje. Manoma, kad XVI a. šioje vietoje stovėjusi Barboros Radvilaitės užsakymu ar jos garbei statyta koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė. 1984-1985 m. koplytėlė suremuontuota pagal architekto v. Zono parengtą projektą. 1986 m. pastatytos skulptūros kopijos, padarytos pagal skulptoriaus G. Karaliaus projektą.

Čiobiškio Dariaus ir Girėno tiltas - arkinis. Yra Čiobiškio pietrytiniame pakraštyje, Ukmergės – Kaišiadorių kelyje per Musės upę. Pagrindinė laikančioji konstrukcija – 2 gelžbetonio arkos, viršuje sujungtos gulsčiais ryšiais. Tiltas pastatytas 1934 m.

Čiobškio dvaro sodyba - yra vaizdingame Neries ir jos intako Musės slėnyje. Pastatai supa pusiau uždarą vidinį kiemą. XVIIIa. Čiobiškis priklausė Šveikauskams. 1794 m. iš jų dvarą pirko Jonas Krizostomas Pilsudskis. XIX a. buvo pastatyta klasicistinių pastatų. Čiobiškio dvarą suprojektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Šiuo metu yra įsikūrę Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai. (8 382) 45 385.

Čiobšikio bažnyčios ansamblis - vėlyvojo klasicizmo statinių kompleksas. Stovi kaimo vakarinėje dalyje, ant Neries slėnio vakarinio šlaito. Ansamblis sukurtas 1810-1816 m. Šventoriaus pakraščiuose stovi varpinė ir koplyčios.

Kernavės medinė koplyčia - liaudies architektūros statinys. Stovi ant aukšto Neries šlaito. Mažo tūrio aštuonkampio tūrio plano, su piramidiniu stogu. Sienos iš rąstų, suleistų į sąsparas, apkaltos stačiomis lentomis. Koplyčia pastatyta 1820-22 m. Kernavėlės dvare, vėliau nupirkta ir perkelta prie Kernavės bažnyčios. 1959 m. suremuontuota.

Kernavės piliakalniai, piliavietė ir gyvenvietė

Kernavė – vienas Lietuvos susidarymo centrų, kovų su križiuočiais vieta. Dabartinės gyvenvietės prieigose stūkso penki piliakalniai: Mindaugo, Aukuro, Lizdeikos, Pilies kalno ir Kriveikiškių. Viduramžiais pimuose dvejuose buvo kunigaikščio dvarvietė. Pajautos slėnyje XII a. išaugo ir suklestėjo amatininkų ir pirklių miestas. 1390 m. Livonijos ordino kariai Kernavės miestą sudegino. XV a. pradžioje gyventojai paliko Pajautos slėnį ir kūrėsi Neries viršutinėje terasoje. Čia Vytautas Didysis įkūrė valstybinį dvarą ir pastatė pirmąją Kernavės bažnyčią.

Kernavės Rėmerių mauzoliejinė koplyčia - stovi 50 m į rytus nuo Kernavės bažnyčios. Koplyčia maža, reto tarp mūrinių klasicizmo koplyčių aštuonkampio plano. Pro angą grindyse patenkama į laidojimo rūsį. Jo nišoje įmūryti karstai. Koplyčią – žmonos mauzoliejų – 1856 m. pastatė Stanislovas Rėmeris. Dabar koplyčioje laikomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus – rezervato fondai.

Kernavės bažnyčia - pirmoji Kernavės bažnyčia Vytauto pastatyta iki 1430 m. Toje vietoje stovi paminklinis akmuo. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo statoma nauja. 1739 m. pastatyta ąžuolinių rąatų bažnyčia. Dabartinė mūrinė pastatyta 1910-1920 m. Bažnyčioje paminkliniai yra altorius, 2 molbertinės tapybos paveikslai, 2 skulptūros, altorėlis, 3 taurės ir varpas.



Atgal

Projektą remia Lietuvos Respublika


Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga