APIE MUS
VEIKLOS PLANAI
VEIKLOS ATASKAITOS
VYKDOMI PROJEKTAI
NAUJIENOS
SKELBIMAI
RENGINIAI
NAUDINGOS NUORODOS

Širvintų raj. verslo aplinka

Trumpa Širvintų rajono verslo apžvalga

Širvintų rajone sukurtos palankios sąlygas verslo išsaugojimui, naujų įmonių kūrimuisi, skatinamas naujų verslo iniciatyvų atsiradimas ir įgyvendinimas, konkurencingos produkcijos gamyba. Ypatingas dėmesys skiriamas paslaugų sektoriaus plėtrai. Verslas vystomas, nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros.

Širvintų rajonas – patraukli ir saugi erdvė darbui, gyvenimui ir poilsiui su išplėtota socialine infrastruktūra, gyvybingais žemės ūkio ir kitos veiklos sektoriais, geranoriškų ir iniciatyvių žmonių bendruomene, sveika aplinka ir gražiu kraštovaizdžiu. Žemės ūkio plėtros kryptis – natūralių ir ekologiškų produktų gamyba. Pakankama perspektyva plėtotis mažiems, kooperuotiems ūkiams. Palanku plėtoti alternatyvią veiklą – kaimo turizmą, amatus, paslaugas, kitus smulkiuosius verslus

Širvintų rajono savivaldybė priskirta Vilniaus apskričiai ir pagal gyventojų skaičių – mažiausia bei rečiausiai apgyvendinta savivaldybė apskrityje.

1 lentelė. Vilniaus apskrities vidutinis metinis teritorija, gyventojų skaičius ir tankis (2006m. duomenys)

SAVIVALDYBĖ TERITORIJA, KM2 GYVENTOJŲ SKAIČIUS, TŪKST. GYVENTOJŲ TANKIS GYV./KM2
Širvintų r. sav. 906 19,554 21,60
Elektrėnų sav. 509 28,240 55,5
Švenčionių r. sav. 1,692 31,570 18,7
Trakų r. sav. 1,208 36,792 30,5
Ukmergės r.  sav. 1,395 46,827 33,6
Šalčininkų r. sav. 1,491 38,124 25,6
Vilniaus r. sav 2,129 93,601 44,0
Vilniaus m. sav. 401 553,553 1.380,4

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV regioninė statistika

Širvintų rajono kaimų bei miestelių gyventojų santykis yra toks (pagal 2006 metų duomenis):
• Miesto gyventojų skaičius – 7,122 tūkst.
• Kaimų, miestelių ir vienkiemių gyventojų skaičius – 12,432 tūkst.

Nors du trečdaliai rajono gyventojų gyvena kaime, tačiau daugiausia visų rajono įmonių – 55 proc. – yra mieste. Triskart atsilieka Širvintų kaimiškoji seniūnija - 19 proc. Gelvonų seniūnijoje – 7 proc. Visose kitose – įmonių koncentracija minimali nuo 1 iki 5 proc. Mažiausia –Kernavės ir Čiobiškio – po 1 proc. visų rajono įmonių.

2006m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų skyriaus duomenimis, 2005 metais buvo registruota 326 įmonės. Iš šių sąraše buvusių įmonių, veiklą vykdė tik 192. 134 veiklos nevykdo, tačiau neišsiregistruoja.

Rajono įmonėse 2005m. dirbo 3362 rajono gyventojai. Apie 900 gyventojų dirbo
rajone veikiančiose, bet kitur registruotose įmonėse. Apie 700 gyventojų dirbo Vilniuje.

Tarpininkaujant Darbo biržai, 2005 metais įdarbinta 50,2 proc. naujai užregistruotų bedarbių. 2005m. užregistruoti 576 nauji darbo pasiūlymai, įdarbinti 528 asmenys.

Gana aktyviai versle dalyvauja moterys. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, atlikusi tinklo įstaigų (verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių) apklausą, išsiaiškino, kokią tinklo įstaigų klientų dalį 2005m. sudarė moterys. Pastebėta, kad aktyviausiai verslo klausimais domėjosi Druskininkų (72,5 %), antrosios buvo Širvintų (71,7 %) ir trečiosios - Kretingos (71,0 %) rajonų moterys, o mažiausiai – Šilutės rajono (42,1 %) moterys. Palyginti daug moterų vadovauja įmonėms. Yra tokių įmonių vadovių, kurios jau daug metų gana sėkmingai vadovauja „vyriškam“ verslui, kaip logistika, statybos darbai, prekyba automobiliais, automobilių remontas ir t.t.

2 lentelė. Širvintų rajone veikiančios įmonės. (Pagal 2005m. duomenis)

Įmonės teisinė forma Rajone veiklą vykdančios įmonės  Vadovauja moterys
Akcinės bendrovės 2 -
Uždarosios akcinės bendrovės 59 15
Individualios įmonės 108 35
Savivaldybės biudžetinės įstaigos 38 24
Kooperatyvai 3 -
Žemės ūkio bendrovės 4 -
Bendrijos 7 1
Valstybinės biudžetinės įstaigos 8 1
Profsąjungos 2 1
Paramos, labdaros fondai 3 2
Viešosios įstaigos 4 3
Kredito unija 1 1
     
Iš viso: 239 84
     
Verslo liudijimus įsigiję asmenys 262 nėra duomenų

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV regioninė statistika

Dauguma įmonių, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra specializuotos. Jos užsiima ne viena veiklos rūšimi, ieško optimalaus sprendimo, keičia įmonės veiklos rūšis. Smunka vartojimo kokybė - prekių pasirinkimo kriterijumi tampa ne kokybė, o kaina. Beveik visos smulkios gamybos įmonės jaučia didėjančią konkurenciją visose rinkose. Norėdamos plėsti produkcijos realizavimą užsienio rinkose, įmonės daugiausia susiduria su informacijos apie užsienio rinkas stoka. Be to, tam įtakos turi investicijų bei žinių trūkumas. Dauguma smulkių ir vidutinių verslininkų nepakankamai vertina vadybos reikšmę bei vadybos metodų tobulinimą realizacijos, marketingo ir gamybos srityse. Daugelyje įmonių rinkotyros, rinkodaros, finansų valdymo, verslo planavimo ir diagnostikos funkcijos yra arba gretinamos su bendru vadovavimu įmonei, arba tam skiriama visiškai mažai dėmesio. Tad labai svarbus veikiančių įmonių veiklos plėtojimas ir esamų darbo vietų išsaugojimas, gyventojų verslumo ugdymas, naujų įmonių steigimas, naujų darbo vietų kūrimas, įmonių eksporto didinimas, užsienio ir vidaus investicijų pritraukimas - tai kryptys, turinčios ypatingą reikšmę tolesnei rajono socialinei ir ekonominei raidai. Rajonu kol kas nesidomi stambesni šalies ir užsienio investuotojai. Vietiniai verslininkai investuoja gana vangiai, todėl smulkių ir vidutinių įmonių gamybos ir realizacijos apimtys didėja tik labai nežymiai, papildomų darbo vietų sukuriama nedaug.

Turizmo verslas yra viena patraukliausių vidaus ir užsienio investuotojams smulkaus ir vidutinio verslo sričių Lietuvoje. Šalyje populiarėja kaimo turizmo verslas. Nors Širvintų rajonas Lietuvos bendrame teritoriniame plane įvardintas, kaip turintis nedideles rekreacines galimybes, tačiau gamtinės, geografinės ir kultūrinės sąlygos turizmo sektoriaus plėtrai yra gana palankios. Kernavė yra šalies turistiniuose maršrutuose yra įrašyta į trijų senųjų (Vilnius - Trakai - Kernavė) sostinių žiedą, įrašius Kernavės archeologijos muziejų - rezervatą į UNESCO paveldo sąrašą, ne tik senoji Lietuvos sostinė, bet ir rajonas tampa geriau žinomu užsienio keliautojams. Turistų trauką lemia ne tik Kernavės bei jos apylinkių istorinė praeitis, gražus kraštovaizdis, bet ir naujai susiformavusios tradicijos (Gyvosios archeologijos festivaliai, Rasų šventės ir pan.).

Rajone yra apie 20 vietų, kur žuvingi vandens telkiniai, galima maudytis, statyti palapines, bet kol kas nėra nei vienos privačios stovyklavietės, ar pan. Turizmo žinynuose įrašytos tik 7 kaimo turizmo paslaugas teikiančios įmonės. Didelis turistų traukos centras - Šešuolėlių dvaras. Tačiau kituose buvusiuose dvaruose šios galimybės neišnaudojamos.

Pastaraisiais metais ketinantys imtis verslo daugiausia domisi galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. Šiuo metu įsiregistravusios 5 kaimo turizmo sodybos ir dar tiek pat tą ketina padaryti. Vienu metu kaimo turizmo sodybose ir „Šešuolėlių dvaras“ gali apsigyventi per 200 žmonių.

Reikėtų siekti , kad būtų vystoma Vakarų šalių kokybės standartus atitinkanti poilsio, pramogų, rekreacinio sporto ir turizmo paslaugų infrastruktūra. Svarbus uždavinys - vertingiausių gamtinių teritorijų tvarkymas, pritaikant jas lankymui ir rekreacijai. Tai galima pasiekti tvarkant vandens telkinių pakrantes, kuriant miško parkuose rekreacinę infrastruktūrą, pritaikant gyventojų poilsiui regioninių parkų rekreacines zonas.

Tolesnės smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvos rajone labai priklauso ne tik nuo rajono, bet ir nuo Vilniaus apskritį supančios ekonominės aplinkos, infrastruktūros išsivystymo. Prognozuojama, jog ekonominiai skirtumai tarp sostinės ir aplinkinių rajonų turėtų mažėti. Viena priežasčių - brangstančių gamybos sąnaudų, didėsiančių išlaidų už ekologiją, brangstant žemei įmonės iš Vilniaus turėtų keltis į aplinkinius rajonus, kur gera infrastruktūra, komunikacijos. Užsienio investuotojai gamybai ir net paslaugų sektoriui plėtoti mielai renkasi ne didmiesčius. Be to, mažiau išsivysčiusiuose regionuose investicijų turėtų daugėti dėl ES struktūrinių fondų paramos. Vilniaus apskrities rajonų savivaldybės turi galimybes pasiūlyti teritorijas bei gamybos paskirties nekilnojamojo turto plyno lauko investicijoms. 

Rajone įsikūrusių per 2005 ir 2006m. verslo įmonių (verslininkų) skaičius, jų veiklos sritys. Rajone pradėjo veiklą 17 įmonių: 4 paslaugų srityje, 1 žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityje, 12 nenustatyta.
Bankrutavo arba buvo iškelta bankroto bylų verslininkams 2005 ir 2006m. 5 įmonės
Savivaldybės indėlis (veiksmai, pastangos, atlikti darbai), skatinant verslumą (SVV) savo rajone. Skirta lėšų - 52 700 Lt, iš jų:
1. VšĮ Širvintų rajono turizmo ir verslo informacijos centrui - informavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų teikimui palankiomis sąlygomis - 45 600Lt;
2. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų mokymų organizavimui - 6 600 Lt;
3. Naujai steigiamų įmonių steigimo išlaidoms kompensuoti, kai įmonės steigėjas (-ai) yra bedarbis (-iai) – 500 Lt;
Rajono ekonomikos apžvalga. Užimtumo lygis, verslumo augimas (verslininkų skaičiaus augimas ir darbo vietų kūrimas), išdirbis vienam verslo įmonės darbuotojui. Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyvento-jais per 2005 metus sumažėjo nuo 5,9 proc. iki 3,4 proc., verslo liudijimą įgijusių asmenų skaičius ir kitų, individualią veiklą vykdančių asmenų skaičius per metus padidėjo 30 proc., naujų įmonių per pastaruosius metus įsiregistravo 17. Vidutiniškai per metus įsteigiama apie 300 naujų darbo vietų. Išdirbio vienam verslo įmonės darbuotojui paskaičiuoti negalima, nes tokia informacija Savivaldybei neprieinama.
Pagrindinės rajono plėtros problemos. Nebaigta žemės reforma ir su šiuo reikalu glaudžiai susiję teisių į nekilnojamąjį turtą įforminimas, teritorijų planavimas.
Kokios trišalės ir/ar dvišalės socialinės partnerystės struktūros veikia savivaldybėje. Socialinė partnerystė su Širvintų darbo birža, VSDFV Širvintų skyriumi, NVO.


Iš šios lentelės matyti, kad šiuo metu yra nemažai spręstinų problemų, kurių panaikinimas leistų sulaukti kiekybinių ir kokybinių poslinkių plėtojant smulkų ir vidutinį verslą rajone.

Aktyvinant verslą rajone ypatingą dėmesį reikėtų skirti neturintiems darbo, ypač gyvenantiems kaime. Skatinti kurtis daugiau į produkcijos perdirbimą, paslaugas orientuotas, kad ir mikroįmones. Neišvystyta žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonė daro jos augintojus priklausomus nuo supirkėjų ir perdirbėjų iš kitų regionų. Nepaplitę amatai.

Siekiant užsibrėžtų tikslų, skatinančių smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą šalyje bei užtikrinančių narystės ES įsipareigojimus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pradėtų priemonių įgyvendinimo tęstinumui, skatinimo sistemos tobulinimui, administracinių ir profesinių gebėjimų stiprinimui.


Atgal

Projektą remia Lietuvos Respublika


Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga